- žiedingas
- žiedìngas, -a adj. (1) K, BŽ604, Rtr, NdŽ, KŽ; SD127, D.Pošk, Sut, I, N, KoG16, M, L turintis daug žiedų: Keras žolių koks žiedìngas J. Labai žiedìnga [raganė] Ps. Visi jie buvo vešlūs, ryškių spalvų, žiedingi ir, prisigėrę pietų saulės ir stepių vėjo, siūbavo lingavo viršūnėmis A.Vien. | prk.: Jau veriasi žiedinga ateitis Vd.
žiedìngai adv.; D.Pošk.
Dictionary of the Lithuanian Language.